2014 metais pradėtas pirmasis Baltojo namo scenografijos etapas. Gatvės meno „Nykoka“ festivalio metu, Kiemo galerijoje, ant rytinės pastato sienos, buvo sukurtas „Šventosios Trejybės“ paveikslas su užrašu „Mano Tėvo namuose daug buveinių“. Ir iš tiesų, kieme, kur pasižiūrėsi aplinkui – vieni
langai, vienos buveinės. Jų gausoje – Kristaus ištarti žodžiai – tampa kūnų: visi mes esame susiję, svarbus mus vienijantis ir per amžius nekintantis vieningumas yra kvietimas būti tikrais (sąmoningais) žmonėmis. Šis prasmingas užrašas yra skirtas būtent kiemo gyventojams ir bendrystės
svarbai pažymėti.
Pirmosios veidrodinės gėlės, simbolizuojančios čia gyvenusias tris seseris, sienas papuošė dar 2014 m. vykusio gatvės meno festivalio „Nykoka“ metu. Dirbtuvių „Susikurk gyvenimo gėlę“ tematiką padiktavo viena iš seserų – Kazimiera. Ji puošė kiemelį gėlėmis.
2015 m. vasarą, su kaimynais, išlaisvinome iš griuvėsių „kažkieno“ paliktą vonią. Toks vaizdas traukia tikrai ne vieno kauniečio dėmesį, mat puikiai matosi ne tik pačioje Kiemo galerijoje, bet ir leidžiantis nuo Savanorių kalno.
Virš griuvėsių, namo nuolaužų ir šiukšlių, ant vienos iš raudonų plytų fasado atbrailos kartu su kaimynais įkurdintas įvietinto meno kūrinys, kviečia diskutuoti ne tik apie žmogaus ir daiktų santykius, daiktų funkcijas, virtimą šiukšlėmis, bet ir metaforiškai svarstyti apie žmonių susvetimėjimą.
„Mažųjų sienų projektas“ ir Kiemo galerija kartu su menininkais: Timotiejumi Norvila „Morfai“ ir Tadu Vincaičiu „Plugas“ 2017 metais įgyvendino „Gandro“ vizijos idėją…
„Lietuviai nuo seno myli, globoja ir netgi gerbia gandrus, jie laikomi laimės nešėjais. Tarp gandro ir žmogaus nuo senovės tebėra užsimezgęs lyg ir dvasinis ryšys, abipusė trauka. Toks gandro populiarumas daugeliu atžvilgiu priklauso nuo nuostabaus jo palinkimo artintis prie žmogaus ir juo pasitikėti… Iki šiol Lietuvoje dažnas sodybos šeimininkas stengiasi šią draugystę ypatingai puoselėti, nes tai ne tik sodybos puošmena, bet ir šeimyninės santarvės, ištikimybės simbolis. Gandrai – ištikimi žmogaus palydovai.“
Kiemo galerijoje, Gandras nutūpė neatsitiktinai. Rytų kultūroje simbolizuojantis ilgaamžiškumą, daoizme – nemirtingumą, E.Ožeškienės gatvės branduoliui sparnuotis primins ne tik migracijos, bet ir gimstamumo problemas. Pažymėtina, kad tuo metu kai kūrėsi Gandro vizija, kieme nebuvo vaikų.
2021 m. liepos mėnesį Kiemo galerijoje vyko atviros kūrybinės dirbtuvės, kurių metu „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ savanoriai galėjo sukurti savo gyvenimo gėlę ant Baltojo namo pastato sienų, panaudojant veidrodžių gabalėlius. Pagrindinis Baltojo namo akcentas – veidrodžiai. Kūrinio įgyvendinimui veidrodžius pasirinkau dėl to, jog veidrodis yra toks arčiausiai čia ir dabar realybės egzistuojantis atspindys, kuris tiesiog atspindi DABARTĮ. Kiekvienas iš mūsų rytą pradeda nuo veidrodžio – arba čia ir dabar refleksijos su aplinka ir pačiu savimi…
2023 metais, Baltojo namo pirmame aukšte, kartu su kaimynais ir menininkais įgyvendinome sesers Kazimieros veidrodinių gėlių kompozicijos pratęsimą. Pagal matomą mezginių karpinio motyvą, aplink Baltąjį namą – rytinę, pietinę ir šiaurinę sienas – sukūrėme veidrodinį gėlyną. Skirtingai negu Juodajame name, kur karpinys buvo atliktas sgrafito technika, Baltajame jis įgavo skulptūrinio bareljefo bruožus.
Kiemo Galerija 