Kiemo Galerija

Informacinės lentos buvo kabinamos tam, kad palengvintų ieškomų gyventojų paieškas. Represijų metu siekta greitai surasti žmones, kuriuos reikia suimti ir išvežti. Tačiau, padažnėjus žmonių dingimui, tokios lentos pradėjo nepadėti, o atvirkščiai – demaskuodavo režimo veiklą. Todėl lentos buvo uždraustos, liepta jas nukabinti, o „Kieme“ ji išliko.

Senoji informacinė lenta mums vis dar primena kas buvo Stalinas ir jo rėžimas, tačiau dauguma kauniečių ir turistų nežino, nei kas tokia ta Ožeškienė, nei kodėl jos vardas įamžintas gatvės pavadinime?

Daugeliui kauniečių bus įdomu sužinoti, kad jos vardu gatvė buvo pavadinta 1919 m. vietoje tuo metu buvusios Kurovskos gatvės (duomenys teikiami pagal M. Balkaus publikaciją „Kauno gatvėvardžiai 1918- 1940” Kauno istorijos metraštyje)

Autorius pažymi, kad „kaip rodo Kauno miesto istorija, retai miesto gatvei pavykdavo išsaugoti savo pavadinimą nuo egzistavimo pradžios. XX a. dauguma Kauno miesto centrinės dalies gatvių pavadinimą keitė bent 3–4 kartus, t. y. beveik kaskart, kai krašte pasikeisdavo politinė santvarka”.

Tai kas gi buvo ta Eliza Ožeškienė?

Eliza Paulauskaitė-Ožeškienė-Nagorskienė (lenk. Eliza Pawłowska-Orzeszkowa-Nahorska, 1841-06-06 – 1910 05 18) – rašytoja, novelistė, kritikė, publicistė ir visuomenės veikėja. Ji gimė dabartinėje Baltarusijoje, ilgą laiką gyveno Liudvinave ir Gardine, dažnai viešėdavo Druskininkuose, Panemunėje, Vilniuje. Savo kūrinius rašytoja pasirašinėjo Gabrielos Litwinkos, Li…kos (Likos) slapyvardžiais.

Eliza Ožeškienė atstovaudama lenkų kultūrai, drauge jautė prieraišumą ir gimtajam kraštui. Lietuva buvo jos tėvynė, čia gyveno tauta, kurios dalimi ji
jautėsi, nors kalbėjo ir rašė nelietuviškai. Buityje ir kūryboje vartojamos kalbos rašytoja nesiejo su tautine tapatybe, kurią ji suvokė pagal regioną, kuriame gimė ir gyveno, o tai – buvusios LDK žemės. Rašytoja aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime: vežiojo sukilėliams paštą ir maistą,
slaugė sužeistuosius, slėpė savo dvare sukilimo vadą Romualdą Traugutą….

„Aš tikrai žinau, kad nesilankiau šiame mieste, bet jaučiu… jau čia buvau.”

Šiame projekte pristatomą sieninės tapybos – ir Dejavu fenomenu paremtą meno kūrinį kuriame vaizduojama, Kauno mieste nesilankusios Elyzos Ožeškienės portretas.

Projekto koncepcija remiasi įvietinto meno principais: viena vertus, gatvės meno kūrinys atkreipia dėmesį į vietas, kurių žmonės nebepastebi, šiuo atveju – tai kauniečiams ir miesto svečiams labai gerai žinomas gatvės pavadinimas, kita vertus, keliamas klausimas – kas gi buvo ta moteris, kurios vardu jau, pasirodo, daugiau nei šimtą metų yra vadinama ši Kauno gatvė.

Elyzos Ožeškienės portretas sukurtas 2024 m. Kūrinio rėmėjai Kauno akcentai.