2012 m. pradėjus įgyvendinti menines iniciatyvas, galima buvo jausti gyventojų susvetimėjimą, kaimynai vieni kitus mažai pažinojo, nebuvo gyvo, betarpiško bendravimo. Nuolatiniai šiukšlynai ir abejingumas gyvenamajai aplinkai skatino ieškoti būdų, kaip kiemo erdvę paversti ne tik namais, kuriuose būtų jauku ir įdomu gyventi, bet ir bendravimo erdve, kurioje būtų formuojamas naujas socialinis reiškinys – tirpdomas žmonių tarpusavio susvetimėjimas.
„Nijolės katinas“ tupintis lange su geltonomis langinėmis atsirado neatsitiktinai. Jo mėlynos akys sekė kaimynus, kasdien išnešančius šiukšles. Neįprastas katino žvilgsnis, kvietė gyventojus naujai įvertinti gyvenamąją aplinką, galbūt apskritai atkreipti į ją dėmesį, susimąstyti – nešiukšlinti.



„Kaimynės Nijolės“ portretas
(vizualizacijos projektas)
Moteris ne tik labai myli ir puoselėja gėles, bet ir įkvepia kitus kiemo gyventojus puošti savo langus ir balkonus gėlių kompozicijomis.


