„Viskas, ką matome, slepia ką nors kita, mes visada norime pamatyti, kas yra už nugaros, bet tai neįmanoma. Žmonės labai atsargiai saugo savo paslaptis…(R. Magritte‘as)
Projekto „Paslapčių kambariai“ atsiradimo prielaidas iš dalies lėmė kai kurios menininko R. Magritte idėjos, būtent, paslapties konceptas. Anot menininko, pasaulis saugo kažkokią paslaptį, paslėptą nuo paprasto žmogaus akių, pats menas yra paslaptis…Tai tampa aktualu kalbant apie santykius, be kita ko, tarp kaimynų taip pat. Kartais sąmoningai užsiveriame nuo šalia gyvenančių, kartais – ieškome bendravimo, buvimo kartu, dalijimosi savo paslaptimis ir norais pažinti.
Kas yra paslaptis? Kodėl paslapties aspektas tampa svarbus mūsų kieme?
Mūsų kiemas yra gausiai lankomas ne tik pavienių turistų, bet ir grupių – įvairių kultūrų, požiūrių ir gyvenimo patirčių turinčių žmonių…
Stebėdami meno kūrinius, jie dažnai dirsteli ir į šiuo metu čia gyvenančių žmonių langus, o kartais užsuka į laiptinę, smalsiai beldžia į duris…Matydami atvirą, atskleistą išorę – kiemą, nori pažinti ir vidų, sužinoti daugiau? Atskleisti šitos bendros būties paslaptis? Jų gausybę slepia namų sienos, menančios įvairių laikotarpių peripetijas, paslapčių turi ir dabartiniai namo gyventojai – ne viską vieni apie kitus žinome, kartais paslaptimis pasidalijame kieme susitikę…o gal ne viską žinome apie save ir patys – bendra būtis mums tebėra paslaptis.
Kūrinyje „Paslapčių kambariai“ akistatos su paslaptimi prasmės konstruojamos pasitelkiant prieštaravimų derinimo principą – vaizduojami šachmatų tvarka išdėstyti, tris aukštus apimantys trys balti ir trys juodi kambariai. Bendra visų kambarių ašis – paslaptis, kurią kūrinio žiūrovai konstruoja patys.
(„Paslapčių kambarių“ tekstų autorė Prof. Saulutė Juzelėnienė)
Spustelėkite kiekviename kambaryje, kad sužinotumėte daugiau apie žmonių istorijas juose.
Bendrą „Paslapčių kambarių“ atmosferą kuria veidrodėlių punktyrais pažymėtos susikertančios linijos, žyminčios perspektyvos principą.
Kartais net mažas taškelis sienoje gali tapti prasmingu meno kūriniu. Šiuo atveju Antikos ir Renesanso menininkų taikyta perspektyvos sąvoka gali būti išplėsta į įvairias kryptis ir apimti ne tik tiesines, bet ir visuotines žmonių bendravimo perspektyvas. Šiandiena, šiuolaikiniai menininkai dalijasi naujomis įžvalgomis pasaulis stovi ant egzistencinės ribos – kokią kryptį pasirinkti, kokia perspektyva yra teisinga? Šiuo atžvilgiu menas, kaip didžiulė kūrybinė jėga, galėtų tapti priemone, skatinančia žmonių bendravimą ir sąmoningumą.
Kiemo Galerija 