„Bellos, Svetos ir Saulės kambaryje“ – matymas, žinojimas, tikėjimas kuria prasminį vientisumą. Kūrinyje vaizduojamos trys skirtingos moterys ir maža mergaitė Una. Visos jos, kiekviena savaip, kuria paslaptingas savų gyvenimų perspektyvas.
Sveta jau mirusi, tai šis paveikslas yra ir jos atminimo išsaugojimas. Moteris kiekvieną dieną rūpinosi savo neįgaliu vyru, nešdavo jam maistą, prižiūrėdavo… Krepšiais nešina kaimynė Sveta metaforiškai kvestionuoja daugialypę moteriško žavesio, aukojimosi dėl kitų sampratą…
„Menininkės Bellos Shirin (iki emigruojant – Šifrisaitės) tėvai per stebuklą išgyveno Dachau koncentracijos stovykloje. Po karo įsikūrė Kaune, čia gimė ir augo duktė Bella. Septyniolikmetė su tėvais emigravo į Izraelį (1963 m.), tačiau visą laiką labai ilgėjosi gimtinės. Pirmąsyk į Kauną vėl atvyko 2004-siais, o 2016 m. sugrįžo visam laikui ir… pagaliau vėl pasijuto laiminga. Šiandien menininkė gyvena šalia savo vaikystės gatvės – Kiemo galerijoje – ir kasdien rūpinasi, kaip suartinti žydus ir lietuvius…“
Nuotraukoje ant iki šiol veikiančios seniausios laikrodžių taisyklos sienos matomas tapybos kūrinys „Laikrodininko šeimos portretas“, kuriame vaizduojami Bellos Shirin tėvai (aut. Vytenis Jakas, 2015).
Bella – KEKS 2022 ambasadorė, kurios gyvenimo istorija, veikla, teigiamas požiūris į gyvenimą įkvepia daugelį iš mūsų džiaugtis kiekviena diena, net mažais dalykais, kaip dovana. Jos personažas vaizduojamas ant KEKS simboliu tapusio, kūrinyje kiek modifikuoto, šešėlį primenančio juodo kamuolio. Ant kamuolio stovėdama, sukdama lanką ant liemens, Bella šoka savo gyvenimo šokį. Balansuoti padeda aukštyn iškeltos rankos ir visada aukštyn, į dangų nukreiptas žvilgsnis…juk ant nuleistų pečių net angelas netupia – visada drąsiai žvelkime tik į priekį, o tada, kai liūdna, kai skauda – dainuokime, šokime, ir liūdesys praeis…
Šalia Saulės vaizduojama žvaigždžių skraiste apsigaubusi, į viršų žiūrinti mergaitė Una. Į kažką paslaptinga, tik joms matoma, žiūrinčių, besišypsančių Saulės ir Unos personažų sąveika kuria paslaptį – Saulė tiesia ranką paukšteliui, kurį už jos atsargiai laiko vyresnės moters šešėlis…
Visus kambario personažus jungia šešėlio motyvas, atspindintis kūrinio centre vaizduojamą „Milo Veneros“ profilį. Kaip grožio simbolis, Venera, tikriausiai, buvo ir tebėra moters fizinio tobulumo siekiamybė, tiesa, be rankų…
Taigi tobuli ir gražūs esame kiekvienas savaip, kiekvienas savaip esame sujungti vienos būties, moteriškumo, švelnumo, meilės, grožio idealo siekiamybės.
Kiemo Galerija 