Kambaryje vaizduojami penki žymūs pasaulio menininkai, atvykę į šį skulptoriaus Grybo kambarį iš įvairių laikotarpių ir šalių, kartu aptaria unikalų Kauno miesto istorijos atvejį: ar teko kada girdėti, kad būtų pastatytas ne tas paminklas? Būtent Kaune, toks atvejis 1990 m. ir įvyko – pastatėme ne tą paminklą Vytautui Didžiajam!
Menininkas Vytenis Jakas Kiemo galerijos freskų cikle „Paslapčių kambariai“ 2022 m. sukūrė freską „Žalgirio mūšio relikvijos“, kuri yra vaizdinis V. Grybo laiško rekonstrukcijos fragmentas. Vytauto Didžiojo paminklas freskoje atkurtas autentiškai – taip, kaip jį pirminiame neiškraipytame variante 1930 m. buvo sukūręs Vincas Grybas. Skulptorius freskoje pavaizduotas užrištomis akimis, nes tai mes įvairiais istoriniais periodais užrišome jam akis, norėdami, kad jis patikėtų tuo, ko pats nesukūrė. Jo užrištos akys simbolizuoja ir mus pačius, plačiai atmerktomis akimis nedrįstančius pažvelgti į savo pačių istoriją. Ant skulptūros postamento nubrėžtas užrašas DADA IS EVERYWHERE, taip primenantis miestų pastatų sienas primarginančius ir juos pagyvinančius tiek vaikėzų, tiek tikrų menininkų ženklus tartum susieja paminklą ir su Vakarų Europos, ir su viso pasaulio modernistine meno dvasia. Ant skulptoriaus užrištomis akimis krinta dabartinėje Laisvės alėjos vietoje stovinčios Vytauto Didžiojo skulptūros šešėlis su jau anksčiau aptartais jai primestais sąjungininkų karių bareljefais šešėlis.
Ir vis dėlto, problema yra ne paminklas, problema yra netinkama jo eksponavimo vieta ir tai, kad per skubėjimą, neįsigilinus į prieškario kontekstą ir skulptoriaus V. Grybo originalų pasiūlymą, 1990 m. pasistatėme visai ne tą paminklą Vytautui Didžiajam.
Šis neva „Žalgirio” mūšiui atminti skirtas monumentas, ištikrųjų prieštarauja istorinei tiesai. Pasakojimai apie tai, kas laimėjo Žalgirio mūšį, iki dabar nesutampa…
Atkreipkite dėmesį į keturias po Vytauto kojomis parklupdytas tautas. Ar tai buvo klusnūs jo galybės tarnai – ar sąjungininkai? – Vadinasi, čia slypi kita istorija, kuri 1990 m. atstatant paminklą mums nebuvo žinoma…
Kodėl Vytauto paminklas, 1932 metais buvo pastatytas kariniame dalinyje, o ne Laisvės alėjoje?
Į šiuos ir kitus klausimus bus galima atsakyti įdėmiau pasižiūrėjus į prieškario kontekstą. Čia tik trumpai norėčiau paminėti, kad 1990 m. atstatytas paminklas Vytautui Didžiajam yra Lietuvos karo akademijos užsakyto, Aukštojoje Panemunėje stovėjusio (vėliau nugriauto) paminklo kopija. Skulptoriaus V. Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo paminklas, prieš karą, turėjo auklėti ir įkvėpti karius svarbiam žygiui – Vilniaus vadavimui. Tarpukario paminklas buvo skirtas ruošti karius mūšiui pagal tam tikrą karinę metodiką ir sukurtas stovėti uždaroje karinėje teritorijoje, t.y., nebuvo numatytas eksponuoti viešai.
Tegu ana skulptūra ir lieka mūsų istorijos šešėlyje, o saulė, atitinkamu paros laiku krisdama ant pagrindinio paminklo, teparyškina jo kelią į tiesą ir ryšį tiek su šiuolaikinio meno, tiek su nūdienos dvasia.
Vytenio kambaryje besisvečiuojantys Dali‘s, Magritte‘as, Diuchamp‘as „atsineša“ ir savo paslaptis. Kambaryje kairėje, keistoka, nors, tikriausiai, jam patogia poza įsitaisęs svečias turi ir savo paslapčių…debesis, už jo stovintį šešėlį…Tai vienas iš įtakingiausių XX a. menininkų Marcelis Duchamp`as, beje, aistringas šachmatininkas, smalsiai tyrinėja unikalų Kauno miesto istorijos atvejį – kadangi negalėjo pakęsti menininkų ir muziejų, meno prekeivių ir parodų atidarymų, greičiausiai, Kiemo galerijos aplinką vertintų palankiai, vizito metu sakydamas savo žymiąją frazę: „Meno kūrinys neegzistuoja pats savaime, kūrinius kuria tie, kurie į juos žiūri.“
Kiemo Galerija 