Paslaptis, gaubianti Julijos kambarį, tikriausiai, paliekama pačiam žiūrovui – kiekvienas šio kambario gyventojus matysime vis kitaip…Julijos kaimynai žino, kad ji – šokėja ir labai myli katiną Mažylį…Įvairūs šokio teatre vaidinami personažai nėra tikroji Julija, vis dėlto jie palieka prasminius įspaudus tiek jos pačios, tiek žiūrovų širdyse. Akimirkomis gali atrodyti, kad sunku atskirti šešėlį nuo tikrovės, vaidmenį nuo savęs paties…viskas sukasi ratu, gyvenimas tampa arena, kur kiekvienas atliekame mums skirtą vaidmenį, kur visi nuolat judame, kaip šiame kambaryje…tik menininko teptukas, tarsi netyčia, trumpam, sustabdė akimirką, kurioje grakščiai šokančio katino šešėlio fone, kiek atsilošusi sėdi elegantiškai gundanti mergina.
Jos žvilgsnis nukreiptas link sienos, ant kurios kabo jos tėvų, įkurtuvių progą, padovanotas veidrodis. Ar veidrodžiai tikrai atspindi tikrovę? O gal mes patys esame veidrodžiai, kurie nuolat atsispindi šviesą, šešėlius, viltį, svajones…
Kiemo Galerija 